Šiame įraše pateiksiu pačias svarbiausias žinutes žmonėms, kurie serga valgymo sutrikimais arba turi valgymo sunkumų ir patiria stiprius išgyvenimus, krizes.
Destruktyvus elgesys su maistu ir kūnu yra būdas sau padėti
Kas sekate mane socialinėje erdvėje (Facebook ar Instagram), skaitote įrašus, žinote, kad valgymo sunkumai visada susiję su nefunkcionaliu emocijų reguliavimu. Tai reiškia, kad kai žmogus jaučia tam tikras emocijas, vietoj to, kad įsisąmonintų ką jaučia, išbūtų su emocijomis, padėtų sau sveikais būdais tvarkytis su jomis, griebiasi įvairaus destruktyvaus elgesio su maistu ar kūnu - badauja, pradeda laikytis kraštutinių dietų, persivalgo, vemia, pradeda itin daug sportuoti ir t.t. 
Krizės ar itin sunkūs gyvenimo etapai visada susiję su psichinių ligų paūmėjimais (valgymo sutrikimai - psichikos liga) arba valgymo sutrikimų atkryčiais. Apskritai, svarbu įsisąmoninti, kad valgymo sutrikimai, deja, nėra kaip vėjaraupiai, kur vieną kartą persergi, praeini gydymą (psichoterapiją) ir ramu. Tai yra nuolatinis gyvenimo palydovas. Liga reikalauja nuolatinės geranoriškos priežiūros ir budrumo, jeigu išgyvename sunkesnius etapus.
Tad noriu išvardinti dalykus, kurie, mano manymu, labai svarbūs žmonėms kurie serga valgymo sutrikimu / turi valgymo sunkumų ir patiria itin sunkius jausmus.
Svarbiausios žinutės patiriant emocinę krizę sergant valgymo sutrikimu
- "Nenormalioje situacijoje, nenormaliai reaguoti/elgtis yra visiškai normalu" (J. Neverauskas). Man ši frazė yra tokia galinga, kad nuolat ją kartoju sau ir klientams. Pripažinkime, kad į didelį emocinį krūvį turinčias situacijas mūsų smegenys gali sureaguoti visaip ir tai yra normalu. Krizinėse situacijose nervų sistemos atsakas gali būti: kovok, bėk arba sustink. Pasistenkime su atjauta priimti visokią savo ir kitų reakciją.
- Kalbėkime apie savo jausmus - su artimaisiais, su savimi rašant dienoraštį, skambinkime į pagalbos linijas, kreipkimės į specialistus. Labai labai svarbu - neužsidarykime ir neužsibūkime su savo jausmais. Net jeigu mūsų streso reakcija kviečia susigūžti, sustingti ar bėgti nuo situacijos ir jausmų, geranoriškai save skatinkime apie tai kalbėti su saugiais mums žmonėmis.
- Reguliarus valgymas tokiais atvejais tampa ypač svarbus valgymo sutrikimų turintiems žmonėms. Tai yra svarbus punktas, kurį aptariu su klientais kai dėliojamės atkryčio prevenciją. Kviečiu stengtis nepraleisti valgymų, nors impulsai gali būti labai stiprūs tai daryti.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
- Jeigu emocijos yra tokios stiprios, kad visiškai dingsta apetitas - nepaisant to, palaikykime reguliarų valgymą, galbūt su kiek mažesnėm porcijom, bet vis tiek bandykime palaikyti sveiką valgymo rutiną. Žmonės sako, kad jei valgysiu, apsivemsiu - absoliuti dauguma tikrai neapsivemsime, jeigu taip nutiktų, rekomenduoju nedelsiant kreiptis į specialistus.
- Jeigu emocijas "ventiliuojame" per gausesnį valgymą ar persivalgymą, galime paklausti savęs: 1) ką aš jaučiu? Įvardijame (dar geriau - užrašome) konkrečius jausmus. 2) ko man iš tikrųjų reikia? Ir duokime kūnui to, ko jam reikia. Iliuzija, kad maistas padės. Trumpam - gali būti, bet ilgalaike prasme turėsime daugiau žalos ir dar sunkesnius jausmus. Pabandykime išbūti su diskomfortu be maisto.
- Fizinis aktyvumas yra vienas geriausių, efektyviausių, greičiausių, pigiausių ir kitaip -iausių būdų padėti savo psichikai susitvarkyti su intensyvesniais jausmais. Tinka bet kas - bėgimas, ėjimas, šokiai, plaukiojimas, sporto salė ir t.t. Svarbiausia, kad tai mums būtų malonu. Jeigu nekenčiame sporto salės, tikrai nebauskime savęs, juk ir taip mums sunku.
- Buvimas gryname ore yra dar viena kone stebuklinga priemonė, padedant psichikai dorotis su sunkumais. Miškas, gamta - idealu, bet jeigu nėra galimybės, tinka ir miestas.
- Pakankamas miegas irgi yra be galo svarbi emocinių krizių valdymo ir valgymo sutrikimų atkryčio prevencijos dalis. Teikime tam rimtą prioritetą.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
- Jeigu jaučiame, kad einame link valgymo sutrikimo atkryčio, kviečiu nedelsiant kreiptis į savo terapeutą. Jeigu tai yra atkryčio pradžia, galima labai greitai, per kelias sesijas tai sustabdyti (kalbu apie KET, dėl kitų psichoterapijos krypčių nežinau).
- Kai patiriame krizę, kviečiu neapsiimti naujų įsipareigojimų pvz. darbe, apmažinti veiklas, kad turėtume daugiau laiko sau ir savo jausmams. Jeigu bėgsime nuo patirčių pradėdami daug dirbti ar kitais būdais, pasekmės bus daug liūdnesnės.
Ir pabaigai:
- Net jeigu ir destruktyvūs valgymo įpročiai paėmė viršų patiriant sunkius jausmus, krizes, atleiskime sau. Persivalgyti ir/ar išsivemti yra kur kas geriau nei eiti nusižudyti. Dovanokite už kraštutinį pavyzdį... Bet valgymo sutrikimai ar sunkumai yra banguojantys ir atkryčius patiria daugybė žmonių. Svarbu priimti, kad bus visaip, o aš prisiimu atsakomybę ir nuolat dedu pastangas, kad tas VISAIP būtų kuo palankesnis mano fizinei, psichinei ir dvasinei sveikatai.
PRAKTINIAI PATARIMAI Į EL. PAŠTĄ
Kitas įrašas bus apie valgymo sutrikimų atkryčius ir jų prevenciją. Pateiksiu statistiką, konkrečius požymius ir patarimus ką daryti.
