Sportavau dėl "reikia"
Daug žmonių sportavimą skirsto į sezonus. Vasarą padaro pertrauką nuo "normalaus" sporto - salės ar grupinių treniruočių, nes, na, geras oras lauke, daugiau veiklų gryname, išvykos, atostogos. O šąlant orams vėl grįžta į ritmą . Lygiai kaip ir kai kuriems sporto pradžia sutampa su Naujų metų pradžia, tada maždaug vasarį, kova baigiasi motyvacija. O apie balandį atsiranda motyvacija ruoštis vasarai, bikini sezonai.
Aš asmeniškai nebuvau labai stipriai prisirišusi prie sezonų, bet pavasario, rudens pradžioje ar prasidėjus naujiems metams jausdavau didesnį įkvėpimą. Man su sporto reikalais būdavo taip: kažką pradedu, sportuoju iki devinto prakaito, ir po poros mėnesių, na, gal trijų, atsibosta. Tada per "negaliu" dar palankau, nuėjimai retėja retėja, vis atsiranda ir daugėja priežasčių kodėl nebegaliu lankyti. Ir sustoju. Ilgiausiai pavyko "užsikabinti" sporto salėje - apie 3 metus. Mečiau po apendicito operacijos (priežastis), nors sportuot galėjau grįžt po, berods, mėnesio. Na, tiesą pasakius, tada paskutiniais mėnesiais prieš operaciją sporto salėje lankiausiai dėl "reikia", o ne "noriu" ar "malonu". Ir labai stipriai save reikėdavo motyvuoti.
Sportas kaip bausmė
Noriu paminėti, kad aš visada buvau / esu gana sportiška ir aktyvi. Man fizinio aktyvumo visuomet reikėdavo. Bet svarbus dalykas tas, kad sportas man anksčiau buvo reikalingas dėl to, jog galėčiau legaliai valgyti "blogą" maistą ir taip jausti mažesnę kaltę. Nes juk jei suvalgiau bandelę ar net dvi , galiu išsportuot. Ir plius man buvo labai svarbu nesustorėti.
Esu išbandžiusi įvairiausių sportų - bėgimą, sporto salę, visokias grupines treniruotes ir t.t. Bet, kaip minėjau, ilgai neužsilikdavau.
Yra daug mokslinių straipsnių apie judėjimo naudą. Kaip tik įstrigo vakar skaityta frazė "Žmogus gyvas tol, kol juda". Mano vyras šiuo metu skaito knygą "Smegenų gebėjimas gyti", tai vis papasakoja ištraukų, kaip, tarkime, paprasčiausias vaikščiojimas padarė stebuklą Alzheimeriu, nepagydoma liga, sergančiam žmogui - jis pasveiko.
PRAKTINIAI PATARIMAI Į EL. PAŠTĄ
Ką reikia daryti, kad mankšta motyvuotų?
Šiai dienai aš esu įsitikinusi, jog fizine veikla galima reguliariai užsiimti jei ji bus maloni. Ir fizine veikla aš vadinu bet ką, kas skatina mūsų širdį plakti greičiau nei esant ramybės būsenoje. Dviratis, šokiai, riedučiai, baseinas, grupinės treniruotės - pasirinkite tai, kas jums yra malonu. Nusibodo - keiskite.
Pažiūrėkime į vaikus. Jie yra puikiausi mokytojai. Spirga, bėgioja, šokinėja. Atrodo, iš kur pas juos tiek jėgų. Visi mes instinktyviai norime judėti. Kaip ir valgyti tai, kas tinka mūsų organizmui. Tačiau per laiką į kasdienybę prisirenkame taisyklių, tokių kaip "būtinai pasportuoti tris kartus per savaitę" arba "1 spurga=1 val. bėgimo", ir tą balansą sugriauname. Taisyklės žmogui yra primestinis dalykas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jų laikomasi ribotą laiką, o paskui tiesiog norisi jas laužyti.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Laisvė sportui
Pamenate, kad Intuityvus valgymas neturi konkrečių taisyklių ką reikia ar ko nereikia daryti? Taisyklės yra dietose. Maistas ir sportas labai susiję dalykai. Kadangi taisykles maiste aš braukiau lauk, todėl automatiškai jų palaipsniui nebeliko ir sporte. Tiesiog daviau laisvę sau sportuoti tai kas patinka, sportuoti tada, kai norisi. Ne dėl suvalgytos bandelės ar skaičiaus per savaitę, o dėl savęs. Visada galvoju kaip aš jausiuosi po sporto: dažniausiai jaučiuosi energingesnė, linksmesnė, maloniai pasikrovusi jėgų. Bet jeigu jaučiu, kad visgi šį vakarą man labiau tinka knyga ir vonia poilsiui - taip ir darau.
Dieną, kai rašiau įrašą, mano sportas didžiąja dalimi buvo labai energinga dukrytė 🙂 O kai peržiūrėjau įrašą, prie aktyvių veiklų su dukra į kasdienybę gražiai įėjo joga - porą kartų per savaitę. Man ypatingai tinka joga, nes tai papildo valgymą klausantis savo kūno pojūčių, plius patogu tai, jog nusiperku kartinį pamokų skaičių ir galiu išnaudoti kada man norisi per, tarkime, kelis mėnesius. Man šiai dienai tai tobulai tinka. Jaučiu harmoniją. Ir labai laukiu jogos pamokų.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Ieškokime sąmoningų progų pajudėti
Taip pat sąmoningai stengiuosi ieškoti kitų progų pajudėti, pavyzdžiui:
- statau mašiną kuo toliau nuo parduotuvės įėjimo;
- dažniausiai lipu visur laiptais;
- minimaliai naudoju elektrinius prietaisus buitiniams darbams (nes pvz. valant langus šluoste kūnas žymiai labiau juda nei valant labai patogiu Kercher langų valytuvu)
- su drauge susitinkame ne kavinėje pasėdėti, o parke pasivaikščioti
- jeigu matau, kad einu kažkur trumpam, neimu dukros vežimėlio, o nešu ją rankose
- ...
Fizinis aktyvumas gali būti didesnis nei bet kada anksčiau
Šiai dienai elgiuosi taip, kaip man norisi, sportuoju tada, kai to nori mano kūnas. O ne kaip ir kada "reikia". Ir labai esu laiminga dėl to, kad:
- mano fizinis aktyvumas yra didesnis nei bet kada anksčiau
- judėjimas yra reguliarus,
- nebeliko ataskaitinių "pradžių" - rudens pradžia, Naujų metų pradžia
- judesio prašo pats mano kūnas, nes po to jaučiuosi labai gerai. Sportuoju ne dėl "nes reikia", nes "suvalgiau bandelę", "nes žiemą auga riebalai nuo sėdėjimo ant sofos" 🙂
Jeigu patiko šis įrašas, pasidalink su draugais, ačiū ❤
