Besalygiškai sau leisti valgyti viską – kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Maistas man buvo priešas

Patiekalai iš baltų kvietinių miltų buvo pats didžiausias mano priešas. Tuomet buvau šventai įsitikinusi, kad makaronai mane storina, kad blynai sukelia didesnį norą valgyti, kad bandelės (visos be išimties) akimirksniu nugula į pilvo riebalus. Kovojau ne tik su miltiniais patiekalais - visą savo juodąjį maistų sąrašą (dietinį mąstymą) aprašiau ankstesniame įraše.

Intuityvus valgymas siūlo valgyti viską, ko norisi pagal alkio ir sotumo pojūčius. Kai tai išgirdau, galvoju, na laba diena. Taigi jeigu pradėsiu valgyti makaronus, lietinius blynus, kebabus, čyzbrgerius ir visa kita ko aš noriu, tai į ką aš pavirsiu? Aš juk nuolat tik tai ir valgysiu! Aš būtinai turiu kontroliuoti save, kitiems gal ir nereikia, o man reikia.

INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE

Šiai dienai aš esu absoliučiai atleidusi kontrolę, valgau klausydama savo kūno poreikių, mėgaujuosi miltiniais patiekalais ir nei aš storėju nuo jų nei ką - maitindamasi intuityviai mano svoris nežymiai sumažėjo ir laikosi pastovus . Jūsų atveju gali būti kitaip - paskaitykite apie intuityvų valgymą ir svorį. Šiai dienai man nebereikia dėti jokių pastangų svorio išlaikymui kaip kad anksčiau.

Kelias į besąlyginį valgymą

Pirmas dalykas, ką leidau sau valgyti besąlygiškai iš baltų kvietinių miltų - makaronai. Viva la pasta! Kaip pasakytų italai. Kadangi aš labai bijojau, kad pradėjusi juos valgyti negalėsiu sustoti ir sustorėsiu, planas buvo įvedinėti valgius palengva - 1 kartą per savaitę ir stebėti kaip jaučiuosi valgydama, kas vyksta.

Jaučiausi saugiai žinodama, kad jeigu matysiu neigiamas pasekmes - augantį svorį -  galėsiu vėl grįžti prie savo dietų ir ribojimų. Man vis dar buvo labai svarbu, kad svoris bent jau nedidėtų . Tai buvo pirmoji mano klaida, iš kurios siūlau jums pasimokyti - intuityvų valgymą užskaičiau kaip dar vieną lieknėjimo dietą. Nes mano galvoje dar buvo daug neišvalyto dietinio mąstymo. 

REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>

Tačiau nežinau kodėl, bet aš to plano nesilaikiau. Tiesiog ėmiau ir pradėjau valgyti miltinius patiekalus kone kasdien, tarsi kažkoks laisvės "varžtelis" atsisuko. Makaronus, virtinukus, blynelius. Aš žinojau, kad kažkada atsivalgysiu ir man tų patiekalų nebesinorės taip dažnai. Žinojau, kad būtent toks ir yra "gydymas" - leisti sau valgyti ir ilgainiui noras sumažės ir grįš į normalias ribas.

Dėl to, kad pagaliau valgau miltinius patiekalus, jaučiausi labai gerai bet tuo pačiu ir bijojau - šiai dienai viskas gerai, bet o kas bus po kelių savaičių. Tačiau ir toliau gyvenau smalsumo ir šiek tiek baimės režimu.

Padidėjo svoris! Tragedija!!! Baimės pilnos akys

Taigi taigi nutiko ko labiausiai bijojau. Pasisveriu  - priaugau 2 kilogramus. Jūs patikėkite kaip aš tuo metu jaučiausi. Man tai buvo beveik pasaulio pabaiga. Baimės pilnom akim susitariau susitikti su savo Mokytoja, kad paaiškintų kas čia per velniava su manimi vyksta. Apie tai, kad svoris pradžioje gali padidėti aš buvau girdėjusi, bet kažkaip per daug nekreipiau dėmesio tol, kol tai neatsitiko man. Mokytoja mane nuramino, kad svorio padidėjimas yra normalu. Tada klausiau - o gal visgi per daug aš valgau tų miltinių patiekalų? Taigi sakiau, kad jie mane storina. Tuomet Mokytoja man davė švytuoklės pavyzdį - kai paleidi, amplitudė didelė, tada ji mažėja mažėja kol visai nusistovi. Dabar miltinių pateikalų valgau daug, paskui jų man norėsis mažiau.

Kuo viskas baigėsi

Taip ir nutiko. Negaliu pasakyti kiek laiko man truko miltų fiesta, bet tikrai kai pradėjau sau leisti valgyti viską, miltinių pateikalų mano mityboje buvo ženkliai daugiau nei dabar. Palengva atėjo momentas, kai makaronai man tapo nebe tokie patrauklūs, kai blyneliai irgi nebe tokie skanūs. Po šio etapo man jų visai net nebesinorėjo - norėjosi daržovių, vaisių, kažko gaivaus, šviežaus. Kai švytuoklė grįžo į vietą, pajaučiau, kad makaronus, lietinius ir kitus patiekalus iš miltų aš valgau gana retai. Mano organizmas tapo saugus, kad jeigu norėsiu, aš duosiu jam to maisto. 

PLAČIAU APIE INTUITYVŲ VALGYMĄ

O svoris?

Paklausite. Ar grįžo? Mano atveju taip, svoris grįžo ir sumažėjo 🙂 Taip nutinka daugumai.

Jeigu paklaustumėt kiek truko kol absoliučiai su visu maistu pasijaučiau komfortiškai ir saugiai, tai neatsakysiu. Nežinau. Nepamenu. Bet tai neįvyko staiga. Ypač su cukrumi. Ilgokai užtrukau kol leidau sau besąlygiškai valgyti bandeles ir kitus saldumynus. Štai dabar po penkerių metų intuityvaus valgymo praktikos aš drąsiai galiu pasakyti, kad tikrai sau leidžiu valgyti viską be kaltės ir be sąlygų.

NAUDINGI PRAKTINIAI PATARIMAI

Kai aš sau leidau valgyti uždraustą maistą - baltus miltus, kebabus, čyzburgerius, tas magiškas maistas prarado reikšmę. Ir aš jo nebenoriu. Tiesiog jis legalus, žinau, kad bet kada panorėjus aš vėl galėsiu valgyti. Visas maistas dabar yra vienodai lygus - nebėra nei gero, nei blogo maisto. Uždraustas vaisius visada saldesnis.

Kokias sąlygas aš kurį laiką maistui taikiau?

Man tikrai nepavyko iškart imt ir besąlygiškai valgyti tai, ką metų metus ribojau. Kurį laiką taikiau sąlygas, nors maniau, kad valgau besąlygiškai. Bent menkiausias priekaištas sau dėl valgomo maisto yra "salyginis" leidimas sau valgyti. Mano dažniausios sąlygos buvo šios:

• šiandien valgau X, ryt nevalgysiu
• suvalgysiu tik truputį
• valgysiu sveikesnį pasirinkimą - pilno grūdo makaronus
• valgau kiek noriu pirmoje dienos pusėje
• leidžiu sau valgyti X, nes eisiu sportuoti (supraskite - išsportuosiu)
• .....

Žingsniai į uždrausto maisto besąlyginį valgymą:

1. Leisti sau valgyti maistą, kurį sau draudžiate. Vienintelis man žinomas ir patikrintas būdas jo nebetrokšti - leisti sau valgyti. Žinau kaip tai baisu, bet kito veiksmingesnio kelio aš neradau.
2. Stebėkite kaip jaučiatės valgymo metu - žavitės maistu? Smalsu? Bijote? Mano atveju nutiko taip, kad uždraustą maistą aš buvau pervertinusi. Tiesiog pastebėjau, kad jis nėra toks skanus, koks galvojau, kad yra. Supratau, kad yra žymiai skanesnių patiekalų.
3. Koks skonis? Kokia tekstūra? Ar jaučiate 100%-inį malonumą?
4. Ar nustebino kas nors? Ar apskritai tie patiekalai, kuriuos sau draudžiate, atitinka jūsų lūkesčius? Man, pamenu, buvo tokių AHA! momentų, kad "nesuprantu, kodėl aš taip norėjau šito dalyko anksčiau, visai čia neskanu".

Ir tokį kelią naudinga praeiti su visu maistu, kurį sau draudžiate.

Ačiū, kad skaitote. Jeigu straipsnis buvo naudingas – pasidalinkite su draugais