Ankstesniame įraše pasakojau apie intuityviąją valgytoją Onutę. Man pačiai patiko rašyti išgalvojus vardą, tad ir šį kartą taip darysiu, tikiuosi, jums irgi taip linksmiau skaityti 🙂 Tad kviečiu susipažinti su žmogumi, kuris vis persivalgo - Viktoras. Vėlgi, vardas su tikrais žmonėmis sąsajų neturi.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Pradėkime nuo to, kad Viktoras dažnai valgo iš tiesų nejausdamas tikrojo fizinio alkio. Valgyti jį skatina įvairios išorinės priežastys ir vidiniai išgyvenimai. Kad būtų paprasčiau sugrupuosiu šiuos stimulus į tris dalis:
- fiziniai
- nulemti aplinkos
- emociniai
Fiziniai: Viktoras būna valgo tam, kad numalšintų troškulį, nors išties pakaktų atsigerti. Arba dar Viktoras tenkinasi maistu, kai yra pavargęs arba jaučia fizinį skausmą.
Nulemti aplinkos: Viktoras dirba ofise, tad pietauti gali eiti daugiau mažiau numatytu laiku - apie 12. Išties, jis neturi grafiko kada tiksliai turi eiti pietauti. Tad gali ir 11 ir 13 valandą.
Emociniai stimulai gali būti įvairūs jausmai - nuobodulys, stresas, vienišumas, pyktis ir t.t. Dažniausiai Viktoras valgo kai neturi ką veikti, t.y. kai jaučia nuobodulį. Nes valgymas jam toks kaip ir užsiėmimas ir laiko prastūmimas. Pamenat, rašiau apie kažko noriu būseną. Tai Viktorui tikrai dažnai užeina tokie kažko noriu momentai.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Dabar pasižiūrėkim ką Viktoras valgo. Šiaip jau jis valgo viską, kas yra patogu tam momentui arba kas atrodo skaniai. Jeigu su draugais išėjo į barą, tai valgo užkandžius - keptą duoną, sūrį. Jei namie, valgo karštą naminį maistą. Jeigu kažkur, tarkim, koncerte - paima picą. Kai daugiau stresuoja, griebia saldumynus ar čipsus. Kaip minėjau, visa tai Viktoras valgo nejausdamas tikro alkio.
Viktoras neturi įpročio valgyti tvarkingai prie stalo, ramiai, susikaupęs. Ne. Jis valgo kalbėdamas telefonu, atsistojęs, mašinoj, žiūrėdamas televizorių, eidamas namo iš darbo, naršydamas internete. Arba pas jį ant stalo namie stovi užkandžių lėkštė, tai vis praeidamas prigriebia saujelę, kitą pvz. skrudintų riešutų. Todėl Viktoras retai kada jaučia tą tikrą alkį, nes jis vis užkandžiauja ir neleidžia sau išalkti. Plius tokiu būdu valgydamas jis retai kada pajaučia tikrą valgymo malonumą. Kur, žinot, pavalgai ir taip: mmm, nu čia tai skaniai pavalgiau.
Tai kadangi Viktoras valgo bet kiek, bet kada kai nejaučia fizinio alkio, tai kur jo kūnui dėti maisto perteklių? Žinoma, jis kaupiasi riebalų pavidalu. Todėl Viktoras turi mažiau jėgų, yra vangesnis, nei pvz. Onutė.
PRAKTINIAI PATARIMAI Į EL. PAŠTĄ
Viktoras yra iš tų žmonių, kur vis bando pasitempti artėjant atostogoms ar kokiai nors progai. Arba dar jis susiima su maistu kai perskaito kokį įtaigiai parašytą straipsnį. Šiaip, tarp mūsų kalbant, jis išties kompleksuoja savo kūno. Dar svarbu paminėti, kad informaciniuose portaluose jis mėgsta paskaityti straipsnius apie dietas, sportą, vis užsikabina ties kokiu nors supermaistu. Taip pas jį ir prisikaupia daug įvairaus dietinio mąstymo.
Su sportu reikalai jam būna geri. Pradžioj 🙂 Bet greit entuziazmas dingsta. Užtat vėl atsiranda po savaitgalio ar atostogų - kai leido sau atsipalaiduoti su maistu. Tada pirmadienį atėjęs į sporto salę net su draugais nešneka - dirba. Kaip pats sako - reikia gi nuodėmes prakaitu nuplaut 🙂
Na, štai - čia tokiais bendrais bruožais aprašiau persivalgytojo tipą.
PLAČIAU APIE INTUITYVŲ VALGYMĄ
Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, kur aprašiau intuityvų valgytoją, čia, galima sakyti, buvau aš prieš atrandant intuityvų valgymą. Anksčiau tikrai dažnai valgydavau nors nejausdavau tikrojo alkio. Dabar jau dažniausiai suprantu, kada išties kūnui reikia kuro - pavalgyti, o kada tik maistu tvarkytis su jausmais.
Jeigu patiko šis įrašas, pasidalink su draugais, ačiū ❤
