Kas yra valgymo sutrikimai?
Valgymo sutrikimai - labai rimtos psichinės ligos, kurios reiškiasi sutrikusio valgymo ypatumais ir nenormalia svorio kontrole. Negydomi valgymo sutrikimai stipriai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę ir kuo ligos stažas didesnis, tuo labiau stebima suprastėjusi gyvenimo kokybė. Apie valgymo sutrikimų pasekmes esu parašiusi atskirą išsamų įrašą, kviečiu paskaityti - "Valgymo sutrikimų pasekmės".
Deja, nuo valgymo sutrikimo per valandą pasaulyje miršta madaug 1 žmogus ir yra žinoma, jog mirštamumo rodikliai nuo valgymo sutrikimo yra didžiausi tarp visų psichikos ligų. Taip pat yra duomenų, jog valgymo sutrikimais sergantiems asmenims savižudybės rizika padidėja daugybę, pvz. anoreksija sergantiesiems nusižudyti rizika didesnė net 56 kartus nei sveikiems žmonėms.
Valgymo sutrikimai neatsiranda staiga, tai yra palaipsniui besivystanti psichikos liga. Kuo anksčiau žmogus sprendžia savo valgymo sunkumus, tuo didesnė tikimybė užbėgti už akių valgymo sutrikimui, kaip ligos, išsivystymui. Sutrikusio valgymo požymius esu išsamiai aprašiusi kitame straipsnyje - "Valgymo sutrikimų testas ir simptomai".
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas. Taip pat šiuo metu ženkliai didėja nervinės ortoreksijos atvejų, tad šiame straipsnyje aptarsiu ir juos, nors tai nėra itin dažnas sutrikimas.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Kas yra nervinė anoreksija ir nervinės anoreksijos požymiai
Nervinė anoreksija - tai psichikos liga, kurios simptomas yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis susirūpinimas svoriu ir kūno forma. Žmonės, sergantys anoreksija ypatingai baiminasi priaugti svorio ir taip susiformuoja nelanksčius valgymo įpročius, dažnai vengdami tam tikro maisto ir patiekalų. Egzistuoja mitas, kad anoreksija sergantys žmonės yra ypatingai liekni, "perdžiūvę". Ne, nervine anoreksija sergantis žmogus gali būti visiškai normalaus svorio.
Maždaug 1% moterų populiacijos kenčia nuo nervinės anoreksijos. Vyrai šia liga serga taip pat, tačiau moterims ji 10 kartų būdingesnė nei vyrams. Maždaug 6% sergančiųjų nervine anoreksija miršta. Deja, anoreksijai būdingas didžiausias mirtingumas lyginant su kitais psichikos sutrikimais. Ypač didelis savižudybių skaičius.
Pagrindiniai nervinės anoreksijos požymiai:
- ryškus svorio kritimas arba svorio nedidėjimas augimo laikotarpiu
- stipri baimė priaugti svorio arba sustorėti, arba nuolatinis elgesys, kuris trukdo priaugti svorio, net ir tada, kai svoris yra žymiai per mažas
- „jautimasis storu“, kai akivaizdžiai trūksta svorio - tai vadinama „sutrikęs kūno vaizdas“
Nervinei anoreksijai gali būti būdingi persivalgymai, vėmimas bei intensyvus sportavimas. Tačiau šie simptomai būdingi ir nervinei bulimijai. Tikslią diagnozę gali pasakyti gydytojas psichiatras išsamiai išsiaiškinęs konkretaus žmogaus situaciją.
PRAKTINIAI PATARIMAI Į EL. PAŠTĄ
Kas yra nervinė bulimija ir nervinės bulimijos požymiai
Nervinė bulimija - tai psichikos liga, kurios pagrindiniai požymiai yra nekontroliuojamas persivalgymas ir kompensacinis elgesys - vėmimas, persisportavimas, badavimas, diuretikų, laisvinamųjų vaistų ar kt. medžiagų vartojimas virškinimui greitinti. Kartu būdingas nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma, sutrikusi savivertė bei prasta nuotaika nepavykstant sukontroliuoti valgymo ir svorio. Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti "iš šono" nei kitus valgymo sutrikimus, nes daugumos sergančiųjų svoris išlieka normalus. Žmonėms, kurie serga nervine bulimija sunku pripažinti, kad serga valgymo sutrikimu, nes patiria stiprius gėdos, kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmus. Intensyviai slepiant ligą sunku ieškoti, gauti pagalbos.
Nervinė bulimija paprastai prasideda 15–20 metų amžiaus ribose – tuo laikotarpiu, kai dauguma žmonių baigia mokyklą, palieka namus ir tampa mažiau priklausomi nuo tėvų. Nervine bulimija gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau ši liga mažiau būdinga vyrams.
Nervinė bulimija kur kas dažnesnė nei nervinė anoreksija. Apie 2% visų moterų kenčia nuo nervinės bulimijos. Vyrai šia liga serga taip pat, bet tikslių duomenų beveik nerandama. Apskritai, valgymo sutrikimų statistika yra labai apytikslė, nes daug sergančiųjų nesikreipia pagalbos, tad nėra galimybės apskaičiuoti tikslaus sergamumo masto.
Šis sutrikimas diagnozuojamas tuo atveju, jeigu požymiai trunka ilgiau nei 3 mėnesius bent 1 kartą per savaitę ir atitinka kitus sutrikimui būdingus bruožus.
Pagrindiniai nervinės bulimijos požymiai:
- persivalgymas: greitas didelio maisto kiekio suvartojimas
- kontrolės jausmo praradimas persivalgant
- pasikartojantis kompensacinis elgesys tam, kad būtų išvengta svorio priaugimo, toks kaip susikeltas vėmimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, diuretikais ar kitais medikamentais, badavimas, pernelyg didelis fizinis aktyvumas
- savęs vertinimas pernelyg susijęs su kūno forma ir svoriu
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Kas yra persivalgymo sutrikimas ir persivalgymo sutrikimo požymiai
Tarptautiniame psichikos ligų registre (DSM - 5) šis sutrikimas yra įvardijamas kaip "priepuolinis persivalgymo sutrikimas", tačiau dauguma jį vadina tiesiog persivalgymo sutrikimu.
Persivalgymo sutrikimas - tai psichikos liga, kuriai būdingi kompulsyvūs persivalgymai. Jų metu žmogus greitai valgydamas suvartoja ženkliai didesnį maisto kiekį lyginant su įprastu žmonių elgesiu. Šis sutrikimas diagnozuojamas tuo atveju, jeigu persivalgymo požymiai trunka ilgiau nei 3 mėnesius bent 1 kartą per savaitę ir atitinka kitus sutrikimui būdingus požymius.
Persivalgymo sutrikimo sergamumo rodikliai yra didžiausi, t.y. dažniausias valgymo sutrikimas ir jo sergamumas siekia apie 3-5% populiacijos. Šiuo sutrikimu dažniausiai suserga žmonės vyresniame amžiuje, būdami 20-50 metų amžiaus tarpsnyje. Tiesa, valgymo sutrikimai linkę keisti vieni kitus ir dažnai žmogaus valgymo sutrikimų istorija prasideda nuo nervinės anoreksijos ar nervinės bulimijos ir tik po to pereina į persivalgymo sutrikimą. Gali būti ir atvirkštinis variantas.
Pagrindiniai persivalgymo sutrikimo požymiai:
- didelis maisto kiekio suvartojimas - daugiau nei žmogus suvalgo įprastomis sąlygomis
- negebėjimas kontroliuoti ką ir kiek valgai ("transo" būsena)
- žmogus jaučia ypatingai stiprų stresą priepuolio metu, o po jo pasišlykštėjimą savimi, kaltę, gėdą, baimę
- valgymas iki kol atsiranda fizinis tempinas, skausmas
- valgymas paslapčia, vienumoj
- maisto valgymas net ir nejaučiant biologinio alkio
- gali būti ženkliai greitesnis nei įprastai valgymas (maisto "kimšimas")
- nėra reguliaraus kompensacinio elgesio, kuris būdingas nervinei bulimijai
Kas yra nervinė ortoreksija ir nervinės ortoreksijos požymiai
Nervinė ortoreksija - tai psichikos liga, kuomet žmogus ypatingai prižiūri valgomo maisto kokybę, tą daro tiesiog maniakiškai. Žmogus siekia valgyti ypatingai sveiką maistą tam, kad užkirstų kelią ligoms ar kad "nesusiterštų". Svorio kontrolė nervine ortoreksija sergantiems nėra priorotetas, tačiau svoris dažnai (bet nebūtinai) būna į mažesnę pusę dėl itin ribojančios mitybos.
Pagrindiniai nervinės ortoreksijos sutrikimo požymiai:
- labai stiprus susirūpinimas teigiamais ir griežtais maitinimosi įpročiais, nes turi įsitikinimą, kad taip prisideda prie geros sveikatos
- savo nusistatytų taisyklių pažeidimas sukelia perdėta baimę susirgti, asmeninio užterštumo jausmą
- dažnai šie žmonės perdėtai reaguoja į fizinius kūno pojūčius, nerimauja dėl jų ir dažnai tiki, jog jų nebūtų jeigu valgytų dar sveikiau arba dar griežčiau laikytųsi sveikos mitybos
- šiems žmonėms būdingos detoksikacijos, badavimai, taip jie siekia sumažinti užterštumo jausmą
- žmogui reguliuoti mitybą prireikia vis daugiau pastangų, dėl to nukenčia kitos gyvenimo sritys
- pozityvus kūno vaizdas ir savivertė priklauso nuo to, kaip asmuo laikosi savo apsibrėžtos sveikos mitybos principų
- perdėtas dėmesys maisto pasirinkimui, planavimui, pirkimui, paruošimui ir vartojimui
- moralinis kitų teisimas priklausomai nuo mitybos pasirinkimų
- perdėtas tikėjimas, kad įtraukus arba išbraukus tam tikrus maisto produktus galima nesusirgti arba išgydyti ligą arba paveikti kasdienę savijautą
Valgymo sutrikimų gydymas
Išsamiai apie valgymo sutrikimų gydymą esu parengusi atskirą straipsnį - "Valgymo sutrikimų gydymas". O trumpai - pagrindinis valgymo sutrikimų gydymo tikslas yra atkurti normalų valgymą (intuityvų valgymą) ir išmokti jausmus reguliuoti ne per maistą ar kūno svorio kontrolę.
Kadangi valgymo sutrikimas yra psichinė liga, pagrindinis gydymas yra psichoterapinis. Tačiau gydantis nuo valgymo sutrikimų kartais prireikia visos specialistų komandos - dietologo, psichiatro ir kitų medikų bei specialistų.
Kognityvinė ir elgesio terapija, kartu su schemų terapija pasižymi ypatingai aukštais valgymo sutrikimų psichoterapiniais gydymo rezultatais, lyginant su kitomis psichoterapinėmis paradigmomis. Plačiau apie kognityvinę - elgesio terapiją ir valgymo sutrikimus esu aprašiusi ankstesniame įraše - "Kognityvinė elgesio terapija ir valgymo įpročiai".
Nors valgymo sutrikimai yra sunkios ligos, tačiau tikrai galima gyventi džiaugsmingą, pilnavertį gyvenimą išmokus ligą suvaldyti. Sakau tai iš asmeninės patirties, sakau tai iš daugybės klientų pavyzdžių. Ingrida Augutė
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Naudoti šaltiniai:
www.nhs.uk
www.nimh.nih.gov
www.beateatingdisorders.org.uk
https://www.psychiatry.org/psychiatrists/practice/dsm
