Besąlyginis leidimas valgyti visokį maistą
Vienas iš svarbių intuityvaus valgymo principų - leisti sau besąlygiškai valgyti. Be sąlygų, tai reiškia, pasitikėti organizmu ir jo signalais. Noriu picos - valgau picą, noriu antro gabalėlio pyrago - valgau, noriu vakarienei cepelinų - atliepiu poreikį. Besąlyginis leidimas reiškia, kad netaikau sąlygų ir laikui - valgau tuomet, kai mano fiziologinio alkio signalas rodo alkį, net jei tai yra naktis. Jokių sąlygų sudėčiai, kiekiui, valgymo laikui, valgymo vietai ir panašiai.
Šis principas koja kojon eina su dietinio mąstymo atsikratymu. Dietinis mąstymas – tai mąstymo būdas, taisyklių rinkinys apie maistą, valgymą, kūną. Tai įvairūs įsitikinimai apie tai, koks „turėtų“ būti valgymas, ką žmogus gali ir ko negali valgyti, kiek, kada valgyti. Dažniausiai šios taisyklės būna rigidiškos, nelanksčios ir neretai prieštaraujančios mokslo patvirtintiems teiginiams.
Skamba paprastai, tiesa? Užsimanau ir valgai. Bet kadangi pati esu praėjusi kelią nuo sutrikusio iki intuityvaus valgymo, ir kasdien lydžiu šiuo keliu žmones, praktikoje tai ne visada lengva įgyvendinti. Ypač jeigu metų metus poreikiai ir organizmo signalai buvo slopinami ar į juos nepaisoma, imti ir iškart jais pasitikėti ar atliepti poreikius gali būti tikrai nelengvas iššūkis.
Tačiau šis kelias gali būti lengvesnis, jeigu žinome ko tikėtis.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Svorio prieaugis
Svorio prieaugis ypatingai gąsdina žmones. Pamenu save, priaugusią svorio legalizavus maistą... Jausmų audra, nežinau kaip taikliau apibūdinti tą laikotarpį. Svoriui priaugus žmonės dažnai apsisprendžia nebetęsti kelionės į intuityvų valgymą. Nes mano, jog kažkas blogai vyksta ir reikia grįžti prie pažįstamų dietų. Turėkime omeny, kad dažnai svoris pradžioje šokteli, bet ilgainiui jis susireguliuoja ir žmogus grįžta į natūralų kūno svorį. Natūralus kūno svoris pasiekiamas tuomet, kai žmogus intuityviai valgo ir intuityviai mankštinasi. Tik atkreipiu dėmesį, kad natūralus kūno svoris nebūtinai yra tas, kurį reklamuoja žurnalų viršeliai ar liekninamųjų arbatų atstovai.
Sunkūs, malonūs arba ir tokie, ir tokie jausmai
Maisto legalizavimo kelias sukelia įvairius jausmus - viena vertus laisvė, pasitenkinimas, džiaugsmas ir kiti jausmai yra labai apdovanojantys ir skatinantys tęsti, kita vertus baimė, nerimas, susierzinimas, liūdesys, bejėgiškumas, beviltiškumas, sumišimas gali būti kaip reikiant iš pusiausvyros išvedančios būsenos. Beje, jausmų sąrašas nebaigtinis. Sunkūs jausmai paprastai kyla dėl tokių minčių kaip: "kodėl aš vis noriu miltinių patiekalų ryte, per pietus ir vakare?", "kodėl man neužtenka vieno deserto", "negi dabar visada taip bus, kad norėsiu kasdien tų čipsų", "kodėl man auga svoris" ir t.t.
Ką daryti? Kviečiu būti su tais jausmais - atpažinti juos, priimti, leisti sau jausti, tai ką jaučiame. Jausmai yra informacija apie tai, kaip mūsų vidus jaučiasi su išoriniais pokyčiais. Jeigu jausmai pernelyg intensyvūs, galite kreiptis į specialistus ar į žmones, kurie šiuo keliu jau ėjo ir gali pasidalinti savo patirtimi. Nes greičiausiai juos irgi lydėjo visokie jausmai, ne tik malonūs. Žmonių, stipriai ribojančių maistą, sutrikusi dalis gali labai garsiai rėkti, tokiu atveju aš raminu žmones, kad kuo garsiau rėkia sutrikusi dalis, tuo, tikėtina, teisingesnius veiksmus mes darome.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Gausesnis uždrausto maisto valgymas
Norėjimas valgyti vien tai, kas buvo uždrausta ar ribojama yra natūralus etapas, kurį praeina absoliuti dauguma žmonių, siekiančių maitintis intuityviai. Bloga žinia ta, kad taip, šis etapas gali būti labai baisus, labai gąsdinantis, labai nepatrauklus mūsų smegenims, įpratusioms valgymo procesą stipriai kontroliuoti. Tačiau gera žinia, kad šis etapas praeina - įvyksta pripratimo procesas (kam norisi plačiau apie tai sužinoti, įveskite į google paiešką "habituation intuitive eating"). Ilgainiui smegenys, pasijutusios saugios, kad gaus bet kada, bet kokio maisto, bet kokį kiekį - nustoja perdėtai trokšti to, kas buvo uždrausta. Aš juokaudama sakau - įvyksta nukarūnavimo procesas - visas maistas tampa lygus ir nėra geresnių/prastesnių. Mes negalime ilgą laiką valgyti vienodo maisto - gamta protingai sudėliojo, kad mes norėtume įvairaus maisto, juk tada ir reikalingas medžiagas sklandžiam organizmo funkcionavimui galime lengviau susirinkti. Gamta apie viską pagalvojo.
Pseudodietos laikymasis, nors galvojame, kad valgome besąlygiškai leisdami sau viską
Pačiam žmogui dažnai yra sunku atpažinti pseudodietinį elgesį. Nelengva pastebėti savo elgesio ar mąstymo spragas, ypač jei nežinai, ko ieškoti. Keletas pseudodietos pavyzdžių - skaičiuoti angliavandenius, vengti juos valgyti vakare, valgyti tik "saugius", "švarius" produktus, valgyti tik tam tikru paros metu, daryti x valandų pertrauką tarp vakarienės ir pietų. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Ką daryti? Jeigu turime aplinkoje žmonių, kurie maitinasi intuityviai, galime paklausti ką jie mano apie mūsų tam tikrą elgesį - ar jiems tai atrodo normalu ar iškreipta. Arba galima kreiptis į specialistus, kurie išmano sutrikusio elgesio su maistu gydymą.
Pabaigai
Be jokios abejonės, yra ir daugiau iššūkių, su kuriais susiduria žmonės, pradėję leisti sau valgyti viską. Čia aprašiau tik pačius dažniausius iššūkius, ką vis tenka diskutuoti su žmonėmis asmeninėse konsultacijose ar grupiniuose užsiėmimuose. Jeigu kyla klausimų, drąsiai man parašykite per Facebook, Instagram ar tiesiog el. paštu.
