Pamenu, susitikom kolegos papietaut su į motinystės atostogas išėjusia ex vadove. Niekaip “neatgaminu” iš ko išsirutuliojo šita tema, bet būtent ji pasakė, kad yra toks intuityvus valgymas.
Pradėjau internete skaityti apie emocinį, intuityvų valgymą, sąmoningą valgymą, atlikau testą, kur kviečia pasitikrinti, ar turi “dietinio mąstymo”. Turiu. Bet kad laikausi dietų jokiu būdu nepripažinau. Kaip visgi pripažinau, padarysiu atskirą įrašą. Darėsi įdomiau. Tada perskaičiau knygą “Intuityvus valgymas”. Man regis, tai vienintelė knyga išversta į lietuvių kalbą šia tema. Bet gal aš klystu. (Jei žinote daugiau, būtinai pasidalinkite su manim, iš anksto ačiū.) Išties, aš labai patikėjau ten rašoma informacija, nes, na, tikrai taip tvarkingai, argumentuotai, įtaigiai sudėliota informacija. Perskaičiusi ją jaučiau, kad “o! pagavau kampą. Jokių dietų, valgau ką noriu ir esu liekna. Ir man kurį laiką labai gerai sekėsi. Aš tikrai žymiai daugiau klausiausi savo kūno, stengiausi valgyti kai būdavau alkana, dažniau nustodavau, kad jausdavausi soti (iš tikrųjų nedavalgydavau,), bet kai kurį maistą vis tiek ribojau. Ir kažkaip taip gavosi, kad pradėjau intensyviau sportuot. Nes, matyt, man taip susidėliojo galvoj, kad jeigu dabar leidžiu sau valgyt ką noriu, tai būk miela, išsportuok.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Bet. Pagrindinė mano problema – persivalgymai – nedingo. Kas iš principo, manau, ir buvo mano varikliukas domėtis intuityviu valgymu. Nes skaitytoje informacijoje persivalgymai buvo minimi kaip dietų pasekmė. Nori nenori, labiau pradėjau atkreipti dėmesį į tai. Pastebėjau, kad į savaitę bent po kartą perisvalgydavau tai tikrai. Ir apskritai, kol neatradau intuityvaus valgymo, tai standartiškai – apsivalgau, tada jaučiu kaltę ir pykstu ant savęs, pasitempiu su maistu ir/ar sportu, tada vėl myliu save ir op vėl persivalgau. Na, ir sukasi tas ratas.
Per daug neišsiplečiant pasakysiu tik tiek, kad aš, turėdama stiprų dietinį mąstymą, intuityvų valgymą “užskaičiau” kaip dar vieną dietą. Nes galvoj man susigulėjo, kad valgysiu viską kai jausiu alkį, nustosiu valgyti, kai būsiu soti ir va, čia mano kelias į lieknumą. O tai, kad knygoje buvo rašoma, jog pasieksiu savo natūralų svorį (kas nebūtinai, o dažniausiai ir nėra, manekenių formos), aš kažkaip, na, “pražiūrėjau”. Sako, žmogus atkreipia dėmesį į tai, kas jam svarbu. Man buvo svarbu būti lieknai. Tų, žinot, siektinų visuomenėje formų – kur mažai, o dar geriau, jokio riebaliuko, viskas proporcinga ir t.t.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Su minimalia pagalba man pavyko išsiaiškinti savo klaidas, t.y. kad reikia visiškai eliminuoti dietinį mąstymą, kurio aš nelabai pripažinau, dariau specialius savistabos pratimus.
Kam įdomi ši tema, yra daug geros informacijos anglų kalba. Jei ieškosite internete, veskite mindful eating, intuitive eating, emotional eating. Ir knygų pasirinkimas tikrai didelis. Lietuviškai yra vienintelė knyga “Intuityvus valgymas”, ją galima rasti bibliotekoje. Ir kas skaito angliškai, tikrai verta paskaityti. Jeigu, aišku, įdomu. Nes specialistai tą pačią temą apžvelgia iš skirtingų pusių, tad galima susidaryti įvairiapusiškesnę nuomonę.
Tokia štai ir buvo ta mano pradžia ?
p.s. jeigu patiko šis įrašas, pasidalinkite su savo draugais. Ačiū!
