Vakar prikepiau šūsnį lietinių užsišaldymui. Kartais nespėju pasigamint šviežio maisto, tai paruoštukai man yra lyg išsigelbėjimas. Šiaip dažniausiai prioritetą teikiu naminiam maistui, kavinėse valgau labai retai, taip jau esu išauklėta. Na, bet įrašas ne apie tai 🙂
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Bekepdama blynus atkreipiau dėmesį į savo ydingą įprotį ragauti maistą. Čia jau tiksliau nebe ragavimas gaunasi, o valginėjimas. Iškepu blyną, tokį ne visai apvalų su atsikišusiu galiuku, nupjaunu - į burną. Šaukštu kloju varškės įdarą ant lietinio, o nuo šaukšto varškės likutį - į burną. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši lietinių masinė gamyba prasidėjo po vakarienės, tad aš buvau pavalgiusi ir soti.
Kai pastebėjau šį nevalingą veiksmą, galvoju, na kodėl aš taip darau, taigi alkana nesu, ragauti nieko nereikia, skonis aiškus. Aš suprantu kai pirmą blyną padarai ar varškės masę, paragauji, kad įvertintum ar visko užtenka. O čia vis valginėju ir valginėju.
Na ir pagalvojau, kad aš dažnokai taip darau. Būna kol padarau, tarkime, vakarienę jau būnu privalginėjusi salotų, ryžių. Vis kramsnoju ką. Valgau nesąmoningai, nesuprasdama skonio, neįsijausdama į tekstūrą, pojūčius. Ko pasekoje esu mažiau soti atėjus valgymo metui ir gaunu mažiau malonumo iš maisto.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Atkreipkite dėmesį, gal ir jūs valginėjate gamindami maistą? Kaip ir visur, aš manau, reikalingas balansas. Tikrai nieko tokio kartais paragauti. Bet jei tai yra įprotis, gali būti naudingą ką nors su juo nuveikti 🙂
Jeigu patiko šis įrašas, pasidalink su draugais, ačiū ❤
